- padurti
- padùrti vksm. Skaũda padùrtą kóją.
.
.
padurti — 1 padùrti, pàduria, padūrė 1. tr. Q587 su aštriu daiktu pasmeigti, perverti, įsidurti: Koją padūriau, dabar negaliu eiti Dglš. Pirštą padūriau Trgn. Ant ką padūrei ranką? Vdn. | Šuo pribėgs, su nose padur̃s (bakstelės), bet nekanda Lnk. ^ Kaip… … Dictionary of the Lithuanian Language
padurti — 2 ×padùrti intr.; SD10 pakvaišti, pakvailti. durti; apdurti; padurti; sudurti … Dictionary of the Lithuanian Language
durti — 1 dùrti, ia, dūrė 1. tr., intr. SD156, R, H, B smeigti, besti, verti: Dùrk adatą į kamuolį Ėr. Tas žmogžudys jai prisitaikęs dūrė peiliu BsPIV203. Dùrk žuvį su žiuberklu Rm. Dumpiuotas dalgis kvalduojas durant į žemę Šts. | Tas jautis dùria… … Dictionary of the Lithuanian Language
antdurti — 1 antdùrti, añtduria, antdūrė (ž.) tr. Šts uždurti, užbesti: Kvailys pradėjo kasti, ir antdūrė kažin ką (orig. kas) BsPII37. durti; antdurti; apdurti; atidurti; dadurti; įdurti; išdurti; nudurti; … Dictionary of the Lithuanian Language
apdurti — 1 apdùrti, àpduria, apdūrė tr. 1. refl. tr. apsibedžioti, apsismaigstyti: Kartis apsidūrė ir džiovinos, ugnį sukūrę Šts. 2. badant rasti: Apdūriau žemėj piningus Dr. 3. prisiūti (iš apačios), pridurti: Apdurti marškiniai Lp. durti; antdurti; … Dictionary of the Lithuanian Language
apdurti — 2 ×apdùrti intr. apkvaišti: Visi sušniurę, apdurę NS797. durti; apdurti; padurti; sudurti … Dictionary of the Lithuanian Language
atidurti — 1 atidùrti, atìduria, atidūrė; SD217 1. tr. duriant atbukinti: Atidūriau galą ylos, ir jau neblenda J. ║ sutrenkti bakstelėjus: Pirštą labai atidūriau Ėr. | refl. tr.: Bevalydama grindis, ji į stalo koją atsidūrė nykštį Rmš. 2. tr. užbesti,… … Dictionary of the Lithuanian Language
dadurti — 1 ×dadùrti, dàduria, dadūrė (hibr.) 1. tr. duriant pribaigti, paskersti: Viena [kiaulė] žiemą pastipo, kitą pavasarį dadūrėm (pradėjusią sirgti paskerdėme) Msn. 2. tr. pridurti, prisiūti: Siuvau marškinėlius pakulinio auto ir dadūriau… … Dictionary of the Lithuanian Language
išdurti — 1 išdùrti, ìšduria, išdūrė 1. tr., intr. SD412, R48 išbesti, išbadyti, išmušti, persmeigti: Su yla išdùrk skylę J. Vaikas išdūrė langą Rm. Akį peiliu, ragu išdùrti KI159. Jie ne pjovė, jie durte išdūrė Prnv. Išdurti indai B. Su peiliu išdūrė… … Dictionary of the Lithuanian Language
nudurti — 1 nudùrti, nùduria, nudūrė 1. tr. nusmeigti, nubesti, nubadyti: Nudūrė atgal knatą (su vinimi nuvarė žemyn) Ėr. Nudùrk (numušk) ir ma[n] kokį obuolį Gs. Ponas paėmė lazdą, nudūrė lizdą Pš. Nudūrė, numušė pelėdą visi paukšteliai Tvr. Jis nudūrė … Dictionary of the Lithuanian Language